Lietuvių
Беларускi
Dansk
Deutsch
Eesti
English
Latviešu
Norsk
Polski
Русский
Suomi
Svenska
Glosarijuje rasite BalticClimate Priemonių rinkinyje Toolkit naudojamų pagrindinių terminų paaiškinimus ir nuorodas į atitinkamus Priemonių rinkinio puslapius, kur yra daugiau informacijos apie šiuos terminus.
A B C D E F G H I J K L M N O P R S T U V Z Ž
BalticClimate Priemonių rinkinyje esančią apžvalginę analizę sudaro duomenų rinkimas, kurio tikslas padėti analizuoti klimato kaitos sąlygojamus vietos iššūkius ir galimybes ir palengvinti kompleksinį šių vietos iššūkių ir galimybių vertinimą. Plačiau žr. čia.
Tai teritorijos ar regionai septyniose BalticClimate projekto valstybėse, kuriose buvo taikomi bandomojo pobūdžio įgyvendinimo atvejai ir atskiros pavyzdžių dalys. Juos rasite BalticClimate Priemonių rinkinio pavyzdžių dalyje.
Bendrasis planavimas apima politinius administracinius procesus, rengiant planus ir programas platesniame kontekste ar didesnėje teritorijoje. Čia apibrėžiamos teritorijų struktūros (pvz., saugomos gamtos teritorijos, pramonės rajonai ir infrastruktūra) ir atsižvelgiama į visos teritorijos plėtrą. Bendrojo planavimo lygmuo yra direktyvinio pobūdžio, ir šiame lygmenyje galėtų būti diegiamos stambaus masto klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo priemonės (pvz., poreikio keliauti minimizavimas, savarankiškai energija apsirūpinančių gyvenviečių ir namų projektavimas). Plačiau žr. čia.
Tai planavimas, kai tikslo įgyvendinimas ir teritorinė plėtra numatoma specifinio turinio planuose, nuostatuose ar žemėlapiuose. Detalusis planavimas koordinuojamas vietiniu (pvz., savivaldybės) lygiu ir apima detaliuosius žemėtvarkos projektus. Šiame planavimo lygmenyje turi būti diegiamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo priemonės. Plačiau žr. čia.
Energetikos sektorius – vienas iš keturių sektorių, į kuriuos orientuojamas BalticClimate projektas. Energetika – tai svarbi teritorijų planavimo politikos veiklos sritis, nes jos reikšmė ateities požiūrių yra labai didelė. Šiais laikais energetikos sektoriuje būtina rasti naujus sprendimus, kurie padėtų įvairinti energetikos infrastruktūrą (pvz., regioniniai energetikos planai) ir užtikrinti efektyvų energijos naudojimą gyvenamuosiuose būstuose (pvz., šilumos izoliacija ar saulės baterijų įrengimas ant stogo) ir įmonėse (pvz., energijos naudojimo efektyvumas produkto gyvavimo cikluose). Plačiau žr. čia.
Galimybės (atsirandančios dėl klimato kaitos)
Klimato kaita ir jos poveikis ne visada yra neigiami. Nagrinėjant klimato kaitos poveikį įvairiuose sektoriuose galima išskirti kai kuriuos naujus teigiamus aspektus. Besikeičiant oro sąlygoms, pailgėja vegetacijos laikotarpis žemės ūkyje. Verslo sektorius gali pasisemti naudos iš naujų verslo idėjų, kurių atsiradimą skatina klimato kaitos poveikis (pvz., atsinaujinančios energijos gamyba ir kitos naujos verslo kryptys).
Tai žmogaus, namų ūkio ar organizacijos gebėjimo prisitaikyti prie klimato kaitos matas. Esant aukšto lygio gebėjimui prisitaikyti, pasinaudojama dėl kaitos susidarančiomis galimybėmis. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija apibrėžė gebėjimo prisitaikyti prie klimato svyravimų ir kaitos sąvoką, kaip „sistemos gebėjimą prisiderinti prie klimato kaitos (įskaitant klimato svyravimus ir ekstremalius įvykius), sušvelninti galimus nuostolius, pasinaudoti galimybėmis arba įveikti pasekmes“ (IPCC, 2001b). Plačiau žr. čia.
Tai su projektu susiję pavyzdžiai įvairiose veiklos srityse (pvz., transporto, energetikos, gyvenamųjų namų statybos ir žemės ūkio sektoriuose), rodantys, kaip reaguojama į klimato kaitos poveikį ir kokios yra klimato kaitos švelninimo priemonės. Plačiau žr. čia.
Gyvenamųjų namų statybos sektorius
Tai vienas iš keturių BalticClimate projekto sektorių, kuriam buvo parengtos įvairios gyvenamųjų namų statybai skirtos galimybės ir pavyzdžiai, susiję su klimato kaita. Reikėtų suprojektuoti klimato kaitai atsparias gyvenvietes (pvz., apsaugotas nuo potvynių arba su išsaugotais ir plečiamais žaliaisiais plotais ir parkais). Kalbant apie efektyvų energijos naudojimą galima rekonstruoti pastatus, įrengiant juose geoterminį šildymą arba panaudojant saulės energiją. Plačiau žr. čia.
Tai BalticClimate projekto tikslinėse teritorijose keturiuose sektoriuose (transporto, energetikos, gyvenamųjų namų statybos, žemės ūkio) įgyvendinti pavyzdžiai. Šie pavyzdžiai rodo, kaip galėtų atrodyti procesai, kaip galima būtų prisitaikyti prie klimato kaitos arba ją švelninti. Tikslams įtakos turi ir juos skatina tvarus vystymas šiuose sektoriuose. Įgyvendinimo atvejai apima su klimato kaita susijusias strategijas ir sprendimus.
Iššūkiai (kylantys dėl klimato kaitos)
Tai dėl klimato kaitos poveikio susidarančios naujos situacijos, naujo tipo, rimtą rūpestį keliančios oro sąlygos (pvz., stiprios liūtys, potvyniai arba sausros), kurių poveikį patiria visi BalticClimate projekto sektoriai (pvz., transporto, energetikos, gyvenamųjų namų statybos ir žemės ūkio). Šie grėsmingi meteorologiniai reiškiniai sąlygoja naujus iššūkius, kurių turi imtis visų pirma politikos formuotojų, teritorijų planuotojų, verslininkų tikslinės grupės arba regioninės ir vietos valdžios institucijos, į kuriuos ir yra orientuotas BalticClimate Priemonių rinkinys.
Jautrumo elementas apibūdina, kiek klimato veiksniai faktiškai keičia ar veikia nagrinėjamą sistemą. Sektorių arba teritorijų, kuriems klimato kaita daro didžiausią poveikį, jautrumo analizė paprastai yra sudėtinė pažeidžiamumo įvertinimo dalis. Plačiau žr. čia.
Tai žmogaus intervencija, kuria siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinius arba plėsti jas absorbuojančią veiklą. Plačiau žr. čia.
Klimato modelis – tai trimatis atmosferos, sausumos teritorijos, vandenynų, ežerų ir ledynų pavaizdavimas. Pasaulio klimato modeliuose atmosfera yra atskiriama, ją pavaizduojant tinklelio pavidalu, kuris driekiasi nuo žemės paviršiaus aukštyn į dangų. Kiekvienam tinklelio taškui paskaičiuojama įvairių meteorologinių, hidrologinių ir klimatinių parametrų raida laiko atžvilgiu. Regioniniuose modeliuose tinkleliu padengiama mažesnė žemės teritorija, pvz., Europa. Plačiau žr. čia.
Klimato pokyčiai gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, tačiau kiekvienu atveju veiksmingas yra tik ilgalaikis prisitaikymas. Klimato kaita sąlygoja rizikos faktorius arba problemas, susijusius su įvairiais parametrais, pvz., temperatūra, krituliais, sniego dangos laikymosi trukme, vėju ir jūros lygio kilimu. Galima tikėtis tokio su šiais parametrais susijusio poveikio Baltijos jūros regionui: temperatūros kilimo (pvz., sausros, vandens garavimo spartėjimas), kritulių mažėjimo (pvz., vandens stygius), plonesnės ir trumpiau išliekančios sniego dangos (pvz., ašigalių ledynų tirpimas, jūros lygio kilimas, sausumos teritorijų užtvindymas) ir vėjo greičio didėjimo (pvz., tornadai). Poveikio scenarijai projekte buvo padalyti į tris iš keturių BalticClimate projekto sektorių temų: žemės ūkio, energetikos ir gyvenamųjų namų statybos, įskaitant vandenį. Plačiau žr. čia.
BalticClimate projekte buvo parengti klimato scenarijai Baltijos jūros regionui ir tikslinėms teritorijoms. Juose pateikiama informacija, kokia galėtų būti klimato raida ateityje per nustatytą laikotarpį. Šiuos scenarijus parengė projekto partneris – Klimato mokslo ir politikos tyrimo centras (angl. Centre for Climate Science and Policy Research) (Švedija), pasitelkęs į pagalbą pasaulio klimato modelius. Skaičiavimų pagrindą sudaro prielaidos apie būsimus pokyčius atmosferoje. Jie apima fizinių procesų visoje „atmosfera-žemė-vanduo“ sistemoje sąveiką bei teršalų išmetimo scenarijus, prognozuojančius būsimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekius. Šių pasaulio modelių rezultatai gali būti toliau detalizuojami kuriant regioninius modelius, siekiant gauti dar išsamesnius duomenis. Plačiau žr. čia.
Tai situacijos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių, sąlygojamų klimato kaitos, įvertinimo metodas. Plačiau žr. čia.
Klimato veiksniu gali būti laikoma visa, kas daro poveikį žmonių ir gamtos sistemoms. Pagrindinis dėmesys čia skiriamas klimato sukeliamo streso priežastims, t.y. tiems rizikos faktoriams, su kuriais susiduriama jūsų gyvenamoje vietovėje. Juos nušviečiant svarbu įvertinti, kokia apimtimi (dydis), kaip dažnai (dažnis), kiek ilgai (trukmė) ir kur (teritorija) jie pasireiškia. Aukštesnę temperatūrą galima būtų laikyti vienu iš klimato veiksnių, veikiančių žmonių gerovę (pvz., karščio bangos) ir vaisių bei pasėlių augimą (pvz., vegetacijos laikotarpių kaita). Plačiau žr. čia.
Netinkamos prisitaikymo priemonės
Manoma, kad prisitaikymas prie klimato kaitos turėtų apimti įvairias galimybes ilgalaikėje perspektyvoje ir numatyti klimato pokyčių poveikį aplinkos sąlygoms konkrečioje teritorijoje. Priešingu atveju prisitaikymo priemonėms skiriamas laikas ir pinigai bus be reikalo švaistomi. Netinkamų prisitaikymo priemonių pavyzdžiais galėtų būti aukštesnių nei reikia pylimų įrengimas arba miškų iškirtimas vėjo jėgainių statybai.
Įgyvendinant BalticClimate projektą buvo išnagrinėta daugybė įvairių procesų, poveikio veiksnių, priemonių ir gerosios praktikos sprendinių. Buvo parengti su šiuo projektu susiję transporto, energetikos, gyvenamųjų namų statybos ir žemės ūkio sektorių pavyzdžiai septyniose Baltijos jūros regiono valstybėse. Pavyzdžiuose rasime būdus, kuriais projekto partneriai sprendžia klimato kaitos klausimus savo šalyse. BalticClimate Priemonių rinkinio puslapių dešinėje pusėje esančiuose langeliuose rasite atitinkamus pavyzdžius. Plačiau žr. čia.
Pažeidžiamumas dėl klimato kaitos
Tai sistemos jautrumo klimato kaitos neigiamam poveikiui, įskaitant klimato svyravimus ir ekstremalius įvykius, ir negebėjimo prie jų prisitaikyti laipsnis. Pažeidžiamumas yra klimato svyravimų, kurie daro poveikį sistemai, pobūdžio, dydžio ir dažnumo funkcija, jos jautrumas ir gebėjimas prisitaikyti (IPCC, 2001b). Plačiau žr. čia.
Tai sistemos pažeidžiamumų identifikavimo, jų kiekybinio įvertinimo ir prioritetų nustatymo (arba reitingavimo) procesas. BalticClimate projekto priemonių rinkinyje pateikiama pažeidžiamumo įvertinimo sistema skirta iššūkiams ir galimybėms Baltijos jūros regione įvertinti vietos lygiu. Plačiau žr. čia.
„Šalyje ar regione turimų teisinių, institucinių ir kitų teritorijų planavimo priemonių derinimas. Sistemos elementai gali būti nepriklausomi vienas nuo kito, tačiau jie bus tarpusavyje susiję jų poveikio teritorijų plėtrai požiūriu.“(COMMIN). Planavimas – teorinis veiksmų, ilgalaikių įsipareigojimų, kurie bus vykdomi ir prisiimami ateityje, nustatymas ir yra kiekvieno racionalaus sprendimų priėmimo proceso pagrindas. Planuoti būtina įvairiais lygiais (detaliojo, bendrojo ir regioninio planavimo lygiu), norint išvengti vietinių, bendrųjų ir regioninių interesų konflikto.
Politikos kūrėjai – tai viena iš trijų pagrindinių BalticClimate projekto tikslinių grupių. Jie atsakingi už veiklos srities savo teritorijoje apibrėžimą. Todėl vietos ir regiono politikos formuotojai gali daryti įtaką veiksmams ir priemonėms, inicijuodami klimato kaitos sąlygojamų iššūkių ir galimybių aptarimą. Plačiau žr. čia.
Tai didelių klimato svyravimų poveikio, kurį patiria sistemos, pobūdis ir laipsnis (IPCC, 2001b). Plačiau žr. čia.
Tai priemonių paketas. BalticClimate priemonių rinkinys – tai galimybes išplečiantis žinių perdavimo instrumentas, padedantis vykdyti su klimato kaita susijusį planavimo procesą. Šios priemonės apima klimato scenarijus ir klimato kaitos poveikio scenarijus, apžvalginės analizės, pažeidžiamumo įvertinimo ir planavimo gaires, klimato SSGG analizę, užduotis, prezentacijos šablonus ir kitas informacijos sklaidos priemones. Plačiau žr. čia.
Tai prisitaikymas gamtos arba žmonių sistemose, reaguojant į faktinius arba numatomus klimato dirgiklius ar poveikį ir taip sušvelninant jų žalą arba išnaudojant palankias galimybes (IPCC, 2001b). Plačiau žr. čia.
Tai priemonė, mažinanti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos. Plačiau žr. čia.
„Regioninis planavimas – tai žemėtvarkos projektų šaka, apimanti infrastruktūros, gyvenviečių augimo ir neužstatytų teritorijų organizavimą regiono lygiu. Regioninis planavimas paprastai prisideda prie regioninės plėtros proceso, tačiau taip pat gali būti įgyvendinami ir kiti papildomi tikslai, kaip antai tvarumas aplinkosaugos prasme. Regioninis planavimas paprastai suprantamas kaip teritorijų planavimo veikla regiono lygiu.“ (COMMIN). Regioninis planavimas – tai planavimas regiono lygiu. Planai ir įsipareigojimai yra ilgalaikiai sprendimai, kuriais regionas yra integruojamas kaip konkreti planinė teritorija. Regiono lygiu turbūt geriausia planuoti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo priemones (pvz., optimizuoti infrastruktūros dydį ir mastą arba planuoti infrastruktūrą taip, kad ji funkcionuotų ir ateityje numatomų klimato pokyčių požiūriu). Plačiau žr. čia.
„Regioninė plėtra yra vertinama tiek kaip gerovės regione augimas, tiek kaip šį augimą sąlygojanti veikla. Regioninė plėtra yra smarkiai orientuota į ekonomiką, nors joje gali būti ir socialinių bei kultūrinių aspektų.“ (COMMIN). Kiekvienas regionas ar įmonė turėtų stengtis susikurti savo ateitį ir, pasinaudodami esamomis, su klimato kaita susijusiomis aplinkybėmis, plėtoti konkrečias stipriąsias puses. Tai gali būti investicija į jau egzistuojančias struktūras arba į naujų, unikalių inovacijų kūrimą.
BalticClimate projekto rezultatai – tai klimato kaitos sąlygojamų iššūkių ir galimybių tikslinėse teritorijose nustatymas. Visos išvados apie procesus ir geroji praktika yra BalticClimate projekto Priemonių rinkinyje. Pabaigoje pateikiama informacija ir patirtis, kuri padės sumažinti klimato kaitos poveikį arba prisitaikyti prie jo. Pagal regionus apibendrinta informacija apie klimato kaitą, poveikio ir pažeidžiamumo įvertinimas ar kompleksinio planavimo principų tikslinėse teritorijose taikymas leidžia šiuos rezultatus laikyti nepriklausomu, praktišku instrumentu.
Sektorius (BalticClimate projekte)
Sektorius – tai konkreti veiklos sritis, susidedanti iš smulkesnių dalių. BalticClimate projekte išsamiau analizuojamos keturios veiklos sritys. BalticClimate projektu skatinama su klimato kaitos informacija susijusi veikla transporto, energetikos, gyvenamųjų namų statybos ir žemės ūkio sektoriuose.
Tai – papildoma medžiaga ir duomenų formos BalticClimate Priemonių rinkinyje. Duomenų formos yra paruoštos vykdant BalticClimate projektą ir skirtos užpildyti priemonių rinkinio naudotojams, kad būtų palengvinamas jų darbas klimato kaitos srityje. Su projektu susijusius dokumentus rasite priemonių rinkinio dešinėje pusėje esančiuose langeliuose.
Klimato kaitos suinteresuotosios šalys – tai visi žmonės, integruoti į atskiras procesų, susijusių su planavimu ir klimato kaita, dalis. Labai svarbu juos įvardyti ir tinkamu būdu integruoti į procesus. Plačiau žr. čia.
Strategija (klimato kaitos)
Strategija apibrėžiama kaip suderintas idėjų ir ketinimų paketas, kaip reikėtų reaguoti į klimato kaitos sąlygojamus pokyčius regione. Visi sektoriai, suinteresuotosios šalys ir įvairios veiklos sritys gali būti svarbios, ir jas galima būtų įtraukti į politinius ir teritorinius įsipareigojimus.
Teritorijų planuotojai – tai viena iš trijų tikslinių grupių, į kuriuos orientuotas BalticClimate projektas. Planuotojai koordinuoja žemėtvarkos planų rengimą ir apjungia administracinius, politinius, verslo ir tvarumo aspektus. Plačiau žr. čia.
BalticClimate projekte apibrėžtos trys tikslinės grupės: politikos kūrėjai, teritorijų planuotojai ir verslininkai. Teikiant informaciją, gerąją patirtį, pavyzdžius ir priemones projekte daugiausiai orientuojamasi į specifinius šių tikslinių grupių reikalavimus.
Tai BalticClimate projekto teritorijos arba regionai, kur pagrindinis dėmesys skiriamas bandomajam įgyvendinimui. Klimato kaitos sąlygojami iššūkiai ir galimybės buvo įvardyti septyniose tikslinėse teritorijose (Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijoje ir Švedijoje) ir išsamiau analizuojami pasirinktais įgyvendinimo atvejais transporto, energetikos, gyvenamųjų namų statybos ir žemės ūkio sektoriuose.
Transporto sektorius – tai vienas iš keturių sektorių, į kuriuos orientuotas BalticClimate projektas. Esama infrastruktūra turi būti modernizuojama, atsižvelgiant į klimato kaitos reiškinį (pvz., potvynius, liūtis, ir karščio bangas). Buvo parengti su klimato kaita susiję pavyzdžiai ir geroji praktika. Šis sektorius apima visą veiklos sritį, susijusią su „mobilumu“ (pvz., biodujomis varomi automobiliai, dviračių takai ir viešasis transportas) ir esamos infrastruktūros tyrimus. Plačiau žr. čia.
Tvarumas dažnai apibrėžiamas kaip „vystymasis, tenkinantis dabarties poreikius, nekeliant pavojaus ateities kartų galimybei tenkinti savuosius poreikius.“ (Brundtlando komisija). Tvarų vystymą sudaro keturi pagrindiniai aspektai: aplinkos, socialinės sferos, ekonomikos ir kultūros tvarumas.
Tai viena iš trijų projekto tikslinių grupių, kurioms siekiama propaguoti su klimato kaita susijusią veiklą ir kurioms pirmiausiai ir yra skirtas BalticClimate Priemonių rinkinys. Naudodami šį Priemonių rinkinį, verslininkai, o ypač MVĮ verslininkai, gali turėti tiesioginės naudos iškeldami naujas verslo idėjas klimato kaitos klausimams spręsti. Be to, verslininkai gali naudotis SSGG analizės priemone, kuri jiems padės spręsti klimato kaitos problemas savo įmonėse. Plačiau žr. čia.
Vietos klimatas
Tai specifinės klimato aplinkybės vietos lygiu. Vietos klimatas Baltijos jūros regione siaurąja prasme gali labai smarkiai svyruoti, ir už klimato kaitos švelninimo ar prisitaikymo priemonių įgyvendinimą atsakingas vietos lygmuo. Todėl reikalingi mažesnio mastelio klimato modeliai, kad galima būtų nustatyti galimą vietos klimato kaitos poveikį ilgalaikėje perspektyvioje. Plačiau žr. čia.
Tai viena iš keturių BalticClimate projekto veiklos sričių. Šiam sektoriui skiriama daug dėmesio, nes daugumai projekto tikslinių teritorijų apibūdinti pasitelkiami žemės ūkio duomenys. Šiam sektoriui yra būtina prisitaikyti, nes dėl klimato kaitos kinta auginimo laikotarpiai ir sąlygos. Švelninant klimato kaitą žemės ūkio sektoriui tenka ypatingas vaidmuo, pvz., aprūpinant tame regione augintais produktais ir taip išvengiant bereikalingo transporto naudojimo bei energijos švaistymo arba gaminant bioenergiją ir saulės energiją. Plačiau žr. čia.
